Miyamoto Musashi

losamurai, filsuf, penulis wawu ronin ta masahuru to lipu lo Japangi masa mulōlo

Miyamoto Musashi (宮本 武蔵?), yito tawu ngonga latunga losamurai, filsuf, penulis wawu ronin ta masahuru to lipu lo Japangi masa mulōlo. Tiyo botiya helantobu lotawu pilotutuliyo to tāwunu 1584, wawu yilate to tāwunu 1645. Tanggulo unteliyo te Shinmen Takezo. Tangguliyo u ganapu te Shinmen Musashi No Kami Fujiwara No Genshin. Tiyo olo otawa lotawu otanggula Miyamoto Bennosuke meyambo, tanggulo budhaliyo, Niten Dōraku.[1] Tiyo masahuru boli latunga to ilimi lowamilo wawu lo'ohama layito todelomo 61 lohumbala wolo baliliyo. Tiyo tā lopotihulo lembo'a Niten-Ichi-Ryū-School meyambo Nito-Ichi-ryu, wawu tāwunu pulitiyo, tiyo loluladu Buku Hu'alimo Limo/The Book of Five Rings (五 輪 の 書 Go Rin No Sho), wawu Dokkōdō (The Path of Aloneess) ). Buku botiye yilohiliyo ode Terao Magonojō, murid le Musashi, pituhuyi to'u tiyo mā motahudu u mate.

Miyamoto Musashi
Miyamoto Musashi
Pilotutu to Bennosuke
Provinsi Harima meyalo Provinsi Mimasaka, Japangi
Yilate to 13 Juni 1645 ūmuru 60–61 tāwunu
Provinsi Higo, Japangi
Tanggulo unte 宮本武蔵
Toli Miyamoto Bennosuke; Niten Dōraku; Shinmen Musashi no Kami Fujiwara no Harunobu; Genshin;
Bilulo'a Japan
Style Hyōhō Niten Ichi-ryū Kenjutsu (二天一流), Enmei-ryu (圓明流), (二天流)
Murid masahuru Takemura Yoemon; Terao Magonojō; Terao Motomenosuke; Furuhashi Sōzaemon

Wali boli'a

Tanggulo le Musashi onggo kikino botiya te Bennosuke. Tahe Miyamoto yito tanggulo muloolo lo daerah otolopa to Tokyo. Tahe No Kami ma'analiyo kawumu bangusa to lipu boyito. Mongotiyombu le Musashi (Hirada/Hirata) yito waliliyo lo lembo'a Shimen, ta kawa-kawasa to Kyushu, pulo to huliyaliyo lo Japangi. Tiyamo le Musashi, Munisai Hirata, yilate to'u tiyo onggo uumuru 7 lo taawunu. To'u tīloliyo ma yilate olo, tiyo ma lodudu'a to po'uwama imbihu tiloliyo. O'oditoliyo to masa Totoyomi Hideyoshi lopotuwawu lo Japangi to taawunu 1590, te Musashi ma yatim piatu. Bo ja mopatato wolo u lo'ohilawo oliyo longotota lo Kendo. Uwito yito memangi u otohilaliyo lohihilawo meyambo u he wuntula lo po'uwamaliyo.

Mowali mohumbala boli'a

 
Ichijoji Sagarimatsu Kyoto

Te Musashi lodunggaya lo musu bungaliyo to uumuru 13 lo taawunu. tangguliyo Arima Kihei, samurai perguruan Shinto Ryu bidang seni militer, ta ahali moyitohu wamilo wawu totobu'o. Tiyo tila'aluku le Musashi, pilomulanteliyo to huta wawu bilubohiyo lo tūnggudu sambe yilate lomu-lomu loduhu.

Uumuru 16 lo taawunu tiyo lopota'aluku musu oluwoliyo, to sa'ati boyito olo tiyo ma lo lahi lonto bele, wamba'o bolo topololohe ta pohumbalaliyo wawu wawayita olo to popateya lo lipu sambe uumuru 50 lo taawunu. Te Musashi ma loleleyangi ode nga'amila lipu to mato lo dupoto to japangi wawu ma lobinta'o tangguliyo sambe masahuru. Ngohuntuwa ahali lo samurai ta pilopota'alukuliyo odelo samurai keluarga Yoshioka to Kyoto, ahali ilimi tuungudu Muso Gonosuke to Edo, bangusa Matsudaira to Izumo, wawu te Sasaki Kojiro to Bunzen. Wumbala uweewo tiyo tiyo lodunggaya wolo lembo'a u masahuru to Ichijoji, japangi to masa boyito. Tiyo lo lawani 50 samurai wawu pilopota'alukuliyo timongoliyo nga'ami lo tehniki u dihu-dihu wamila dulo mato. Tambati pilohumbala limongoliyo mo pilohutu monumen to Ichijoji boyito.

Tala tuwawu popateya uda'a u diludu'a le Musashi yito "Popateya Sekigahara" to taawunu 1600. To popateya botiye lohumbala pasukan lo Tokugawa Ieyasu wawu pasukan u modukungi pamarenta Totoyomi Hideyori. Lihuwolo tawu lopunungo to popāteya botiye. To popāteya botiye te Musashi dudu-dudu'a to pasukan Toyotomi Hideyori (wala'e Toyotomi Hideyoshi).

Ilomata boli'a

 
Miyamoto Musashi, Self-portrait, Samurai, writer and artist, c. 1640

Yilapato masa lo'u mohumbala (pulitiyo lolawani ole Saasaki Kojiro) wawu sembo lo popateya, te Musashi ma lotitola to pulo Kyushu wawu didu ta lopoheyi-heyi teeto, tiyo ma lotitiduluhu lonto dunia rame. To sa'ati botiya tiyo ma lololohe ma'ana wawu falsafah lo Kendo. Tiyo longajari wawu logambari to istana Kumamoto, lapatiyo ma'o tiyo ma lo pensiun wawu ma lo baratapa to gowa Reigendo.

Teeto tiyo ma lolulade buku Go Rin No Sho, meyalo "Buku Hu'alimo Limo". Buku botiye seni lo popateya, u tuwangiyo strategi popateya mawu mohumbala ngota-ngota u tuliladiyo ode muridliyo Terao Maganojo. Buku botiye ma lowali rujukan lo siswa Kendo to Japangi. Te Musashi ma lo'otapu gara'i Kensei (dewa lo Wamilo) wawu masahuru da'a to Japangi. Te Musshi yilate to Kyushu to taawunu 1645. Tiyo ja lonika wawu ja lo'otapu wali, dabo tiyo o lo minta'a wala'o wawu murid, ta muhutata woliyo tangguliyo te Iori Miyamoto.

Daputari riwāyati boli'a

To tibawa botiya daputari riwāyati le Miyamoto Musashi.

Tāwunu Ūmuru Riwāyati
1578 −6 Shirota, tā mohula le Musashi pilotutu.
1584 0 Miyamoto Musashi pilotutu.
1591 7 Po'uwama le Musashi, tawu ngota Budhist, lohama wawu lomiyahe oliyo.
1596 13 Musashi lohumbala wole Arima Kihei to Hirafuku, Hyōgo Prefecture.
1599 15 Lohumbala wole Akiyama to tilayo lo Hyōgo Prefecture.
1600 16 Tohabari wawayita to Popāteya Sekigahara todelomo wayito tentara lonto otolopa. Dabo woluwo olo ta dila yakini wonu tiyo lodudu'a to popāteya botiye.
1604 20 Musashi lohumbala po'otolu wolo klan Yoshioka to Kyoto. (1) Lohumbala wole Yoshioka Seijuro to Yamashiro Province, to diluwari lo kota Rendai Moor (otolopa lo hu'idu Funaoka, Kita-ku, Kyoto). (2) Lohumbala wole Yoshioka Denshichiro to diluwari lo kota. (3) Lohumbala wole Yoshioka Matashichiro to diluwari lo kota, to o'ayuwa pinus Ichijō-ji.
1604 20 Lona'o ode Kōfuku-ji, Nara wawu topulitaliyo mota lohumbala wolo pendeta Budha tā terlatih lo gaya Hōzōin-ryū.
1605–1612 21–28 Loleleyangi pōli.
1607 23 Munisai (tiyamo le Musashi) lopotuhuto ilimiliyo odele Musashi.
1607 23 Lohumbala wole kusarigama latunga lo Shishido Baiken to otolopa lo Mie Prefecture.
1608 24 Lohumbala wole Musō Gonnosuke, to Edo.
1610 26 Lohumbala wole Hayashi Osedo and Tsujikaze Tenma to Edo.
1611 27 Hemopo'olato meditasi zazen.
1612 28 Lohumbala wole Sasaki Kojirō to Ganryujima (Ganryu meyalo Pulo Funa) to pentadu Shimonoseki, te Sasaki Kojirō ilolāheliyo.
Lomu'o sikola lo anggar
1614–1615 30–31 Lohimbunguwa wolo tentara Tokugawa Ieyasu to Winter and Summer campaigns to Osaka Castle, dabo diya'a ilomata u todelomo dokumen.
1615–1621 31–37 Ledungga ode Ogasawara Tadanao to Harima Province lowali pengawas konstruksi.
1621 37 Lohumbala wole Miyake Gunbei to Tatsuno, Hyōgo.
1622 38 Lotitola to castle town, Himeji, Hyōgo.
1623 39 Lona'o ode Edo.
Lominta'a wala'a oluwoliyo tanggula te Iori.
1626 42 Lomiyahe wala'e Mikinosuke, tā lohutu seppuku tradisi lo Junshi.
1627 43 Moleleyangi pōli.
1628 44 Lodunggaya wole Yagyū Hyōgonosuke to Nagoya, Owari Province.
1630 46 Enters the service of Lord Hosokawa Tadatoshi.
1633 49 Begins to extensively practice the arts.
1634 50 Settles in Kokura, Fukuoka Prefecture for a short time with son Iori as a guest of Ogasawara Tadazane.
1637 53 Serves a major role in the Shimabara Rebellion and is the only documented evidence that Musashi served in battle. Was knocked off his horse by a rock thrown by one of the peasants.
1641 57 Loluladu buku Hyoho Sanju-go.
1642 58 Suffers severe attacks from neuralgia.
1643 59 Migrates into Reigandō where he lives as a hermit.
1645 61 Yilapato lolulade buku Go Rin No Sho/Buku Hu'alimo Limo. Yilate sababu panyaki kanker paru-paru.

Referensi boli'a

  1. Toyota Masataka. "Niten Ki (A Chronicle of Two Heavens)", in Gorin no Sho, ed. Kamiko Tadashi (Tokyo: Tokuma-shoten, 1963), 239.